Beržai taip plačiai paplitę, kad dažnas net nesusimąsto apie jų reikšmę mūsų gyvenime. Dėl augalo veikliųjų medžiagų ypatingos sudėties ir plataus pritaikymo buityje, liaudies medicinoje, kosmetikoje, dėl savo vertės beržų žaliava galėtų būti vadinama lietuviškuoju arbatmedžiu.

Arbatoms vartojami beržų lapai (Folia Betulae) ir pumpurai (Gemmae Betulae). Beržų lapų arbata yra sutraukiančio, kartoko skonio, todėl skaniau gerti, kai į ją yra pridedama kitų aromatingųjų žolelių. Ypač gerai dera su šaldančiu pipirmėčių skoniu. Beržų pumpuruose susikaupia 5–8 % eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra betulolo, betuleno, betuleninės rūgšties, alkaloidų (0,1 %), flavonoidų (kemferolio, kvercetino, apigenino, izoramnetino ir kt.), riebiųjų rūgščių (43,78 %), dervinių medžiagų, organinių rūgščių. Lapuose yra flavonoidų (rutino, avikuliarino, hiperozido ir kt.), saponinų (3,2 %), betuloretininės rūgšties butilo esterio, rauginių  medžiagų pirokatechinų grupės (5–9 %), vitaminų C, E, PP, karotino, kumarino (0,09 %), cukraus, dervų.

Beržų lapų užpilas vartojamas šlapimui varyti, jei yra pabrinkimų, atsiradusių dėl širdies veiklos nepakankamumo. Sergant inkstų funkcijos nepakankamumu, beržo pumpurų užpilas šlapimo išsiskyrimui skatinti nevartotinas, nes žaliavoje esančios dervinės medžiagos dirgina inkstų parenchiminį audinį. Jis taip pat veikia tulžį varančiai, antimikrobiškai, atsikosėjimą skatinančiai, todėl vartojamas cholecistitui, bronchitui, tracheitui, faringitui gydyti.

Beržų sula – vertingas gėrimas. Ji turi daug mineralinių medžiagų, kurios skatina medžiagų apykaitą. Ją tinka gerti sergant plaučių ligomis: bronchitu, plaučių tuberkulioze. Geriama po 1 stiklinę 2–3 kartus per dieną. Sula greitai genda, todėl ji laikoma sandariai uždaryta šaltoje vietoje.

Medicinoje plačiai vartojami beržų lapai. Iš jų gaminamas užpilas: šlapimui varyti, prakaito išskyrimui skatinti. Pavasarį rinktais lapais liaudies medicina rekomenduoja malšinti nervinio pobūdžio skausmus.

Naudotos literatūros sąrašas

Butkus, V., et. al. Mažieji miško turtai. Vilnius: Mokslas 1987.

Čekauskaitė,  L. Gamtos vaistinėlė.  Kaunas: Spindulys, 2003.

 Kaunienė, V.; Kaunas, E. Vaistingieji augalai. Žinynas.  Kaunas: Varpas, 1991.

Obelevičius, K;  Petkevičiūtė, S;  E. Šeinauskienė, E.  Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas.  Kaunas: Lututė, 2011.

Ragažinskienė, O.;  Rimkienė,  S.;  Sasnauskas, V. Vaistinių augalų enciklopedija.  Kaunas: Lututė, 2005.