Šis nereiklus lūpažiedžių šeimos augalas puikiai dera daržuose ir soduose. Pagrindinė melisų savybė yra ryškus, citriną primenantis kvapas. Todėl melisa daugelio yra vadinama citrinine mėta.

Lapuose ir žieduose, priklausomai nuo auginimo vietos klimatinių sąlygų, augalo vystymosi fazės ir amžiaus, susikaupia nuo 0,01 iki 0,33 % eterinio aliejaus, susidedančio iš 16 terpenų, tarp kurių dominuoja citralis (75–85 %). Eterinis aliejus pasižymi raminamuoju poveikiu. Be to, žaliavoje aptinkama apie 150 mg% vitamino C, organinių rūgščių, apie 5 % rauginių medžiagų, gleivių, sėklose – iki 20 % riebalų.

Dėl malonaus eterinio aliejaus aromato vaistinės melisos naudojamos parfumerijos, likerių gamyboje. Kokteiliams ir šaltiems gėrimams pagardinti galima ledo gabaliuke užšaldyti melisų lapelių. Šviežiais melisų lapeliais šeimininkės pagardina sriubas, padažus, barsto žuvį ir paukštieną. O džiovintais jų lapeliais galima kvepinti įvairias arbatžoles.

Melisų žolė pjaunama prieš pat žydėjimą, giedrą dieną, nukritus rasai. Suspausti lapai greitai tamsėja, todėl nupjautą žolę reikia krauti nespaudžiant. Džiovinama paskleista plonu sluoksniu gerai perpučiamoje patalpoje arba šildomoje džiovykloje 20–35 °C, bet ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Antroji žolė pjaunama prieš pat rudenines šalnas.

Išdžiovinta žaliava turi būti citrinų kvapo, iš pradžių sutraukiančio, vėliau malonaus skonio ir turėti ne daugiau kaip 13 % drėgmės, stambių stiebų – 5 %, pašalinių priemaišų – 3 %, iš jų mechaninių – 0,5 %. Ji laikoma sandariai uždarytoje taroje sausoje, gerai vėdinamoje, 18–20 °C temperatūros patalpoje. Sausa žaliava labai sugeria drėgmę. Laikyti žaliavą ilgiau kaip metus nerekomenduojama.

Melisų preparatais gydomi širdies veiklos sutrikimai, skrandžio kataras; jie gerina apetitą, ramina neuralginius ir reumatinius skausmus, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą.

Šviežios melisų žolės arbatos duodama ligoniams prakaitavimui skatinti, medžiagų apykaitai gerinti.

Kaip aromatinis augalas melisos naudojamos arbatų, likerių gamyboje. Jomis labai tinka paskaninti verdamą kompotą, kitus nealkoholinius gėrimus.

Naudotos literatūros sąrašas

Butkus, V., et. al. Mažieji miško turtai. Vilnius: Mokslas 1987.

Čekauskaitė,  L. Gamtos vaistinėlė.  Kaunas: Spindulys, 2003.

 Kaunienė, V.; Kaunas, E. Vaistingieji augalai. Žinynas.  Kaunas: Varpas, 1991.

Obelevičius, K;  Petkevičiūtė, S;  E. Šeinauskienė, E.  Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas.  Kaunas: Lututė, 2011.

Ragažinskienė, O.;  Rimkienė,  S.;  Sasnauskas, V. Vaistinių augalų enciklopedija.  Kaunas: Lututė, 2005.