Gamtoje dažnam teko nusidilginti – tai dažniausiai didžiųjų dilgėlių kaltė. Nevertėtų supykus pulti jų rauti ir mesti į šalį. Plaukuotas dilgėlių paviršius saugo vitaminingą, žaizdas gydančią ir plaukus stiprinančią galią.

Didžioji dilgėlė – gerai žinomas maistinis ir vaistinis augalas. Maistui ir arbatai tinka tik jauni pavasariniai arba iki 15 cm ataugę nupjautų dilgėlių ūgliai.

Lapuose yra 19,7 % baltymų, 3,6 % riebalų, 22,3 % (augalams žydint – iki 30 %) celiuliozės, skruzdžių acto, sviesto rūgščių, taninų, glikozido urticino, daug kalcio (2,4–7,9 %), kalio, natrio, magnio, geležies, silicio, sieros, chloro, nemažai vitaminų – C (0,6 %), K, B2, B3, karoteno, ksantofilo, ksantofilepoksido, violakantino, 2–5 % chlorofilo (jaunuose – iki 7 %), protoporfirino, koproporfirino, citosterino, histamino, fermentų (oksidazės, peroksidazės, chlorofilazės) ir kt.

Iš sudžiovintų lapų paruošite puikią, daug naudingų savybių turinčią arbatą, iš šviežių ir jaunų ūglių pavasarį išvirsite vitaminingą sriubą, o surišta vanta pirtyje palengvins skausmą.

Nupjauta dilgėlių žaliava nespaudžiant sudedama ir tuoj gabenama džiovinti. Džiovinama paskleidus nestoru sluoksniu džiovykloje arba gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje, kartkartėmis pavartoma. Šildomoje džiovykloje temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 50 °C. Kol stiebai nevisiškai išdžiūvę, nukuliami lapai. Tuomet iš žaliavos pašalinami parudavę lapai, stiebai ir kitos priemaišos.

Išdžiūvę lapai turi būti trapūs, plaukuoti, tamsiai žali, šiek tiek kartoki, savotiško kvapo. Drėgmės žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 14 %, nenatūralios spalvos lapų – ne daugiau kaip 5 %, sutrupėjusių dalelių, išbyrančių pro 3 mm skersmens sieto angeles – ne daugiau kaip 10 %, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1 %.

Dilgėlių preparatais gydoma mažakraujystė. Dilgėlių lapų užpilo patartina gerti moterims po gimdymo, nes jis gerina kraują (jame daugėja hemoglobino), mažina kraujavimą (vitaminas K didina kraujo krešėjimą), didina gimdos raumenų tonusą.

Liaudies medicinoje vartojamas ne tik lapų užpilas, bet ir dilgėlių sultys. Šie preparatai naikina kenksmingus mikroorganizmus, skatina žaizdų gijimą. Užpilu arba sultimis sudrėkinti pavilgai dedami ant egzemos pažeistų odos vietų, trofinių opų, nudegimų.

Dilgėlių vartoti negalima, jeigu padidėjęs kraujo krešėjimas arba yra alergija joms.

Iš jaunų lapelių verdamos sriubos, arbatos. Dilgėles labai naudinga vartoti pavasarį.

Dilgėlių lapų užpilas stiprina plaukus. Šiam tikslui 1 valgomasis šaukštas džiovintų ir sutrintų lapų užpilamas stikline verdančio vandens. Išplovus plaukus, skysčiu įtrinama galvos oda.

Naudotos literatūros sąrašas

Butkus, V., et. al. Mažieji miško turtai. Vilnius: Mokslas 1987.

Čekauskaitė,  L. Gamtos vaistinėlė.  Kaunas: Spindulys, 2003.

 Kaunienė, V.; Kaunas, E. Vaistingieji augalai. Žinynas.  Kaunas: Varpas, 1991.

Obelevičius, K;  Petkevičiūtė, S;  E. Šeinauskienė, E.  Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas.  Kaunas: Lututė, 2011.

Ragažinskienė, O.;  Rimkienė,  S.;  Sasnauskas, V. Vaistinių augalų enciklopedija.  Kaunas: Lututė, 2005.