Įsibėgėjantis pavasaris kviečia sugrįžti į sodus ir daržus. O kambarinių augalų mylėtojams prasideda laikas, kai vazoninės gėlės ima prašytis „naujų namų“ ir turi būti persodinamos. Tačiau svarbu nepamiršti, kad būtent pavasarinė augalų priežiūra turi didžiausią įtaką sodo augalų derliui ir kambarinių augalų grožiui. Ką daryti, kad tinkamai apsaugotume augalus nuo kenkėjų ir ligų?

Ekologinio „Mėtos“ ūkio šeimininkai Gražina ir Mindaugas Vyskupaičiai, Vaidotuose auginantys šimto obelų sodą, atkreipia dėmesį, kad šį pavasarį pasirūpinti augalais vertėtų labiau nei bet kada. Vėluojantis pavasaris, ilgai užsitęsęs drėgnasis periodas, šilta žiemos temperatūra sudarė palankias sąlygas vaismedžių žievės ligų plitimui ir kenkėjų dauginimuisi. Todėl rekomenduojama papildomą dėmesį skirti augalų apsaugai, žievės ligų profilaktikai ir kenkėjų stebėsenai.file74522406_83-2

Nuo ko saugome augalus?

Kad apsauga būtų efektyvi, svarbu pažinti pagrindinius žaladarius. Įprastai sodo ir kambario augalus puola čiulpiantieji ir graužiantieji kenkėjai. Labiausiai paplitę vaiskrūmių ir vaismedžių žaladariai priklauso nuo vaismedžių rūšies. Obelis dažniausiai puola amarai, obelinis žiedgraužis, sodinės erkės, obuolinis vaisėdis, lapsukiai, pjūkleliai. Didžiausios žalos kriaušėms pridaro kriaušinė erkutė, amarai, kriaušinis gumbauodis, kriaušinė blakutė, o slyvoms – amarai, slyvinis vaisėdis, juodasis ir geltonasis slyviniai pjūkleliai.

Kambarinius augalus aktyviausiai puola gelsvi, žali, juodi sparnuoti ar besparniai smulkūs amarai, baltus vilnonius kamuoliukus primenantys miltuotieji skydamariai, baltasparniai, vėdareliai, pjovėjai, šimtakojai, lapų nematodai ir kiti kenkėjai. Tiek sodo, tiek kambariniams augalams pavojų taip pat kelia pelėsiniai grybai, miltligė, šliužai.

Chemija ar natūralumas: kas veiksmingiau?

Jei augalai yra stipriai pažeisti ligų ar kenkėjų, išsiversti be cheminių preparatų dažnai būna sudėtinga. Jeigu tokiais atvejais nusprendžiama naudoti „chemiją”, preparatai turi būti naudojami labai atsakingai. Būtina kruopščiai ir atidžiai perskaityti cheminių pesticidų naudojimo instrukcijas ir griežtai laikytis reikalavimų dėl laikotarpio nuo paskutinio preparato panaudojimo iki uogų ar vaisių skynimo.

Visgi „Mėtos” ūkio šeimininkai pabrėžia, jog, laiku atliekant profilaktiką, cheminių preparatų naudojimo galima išvengti. Be to, renkantis apsaugos nuo ligų ir kenkėjų priemones, būtina įvertinti, jog augalinės kilmės priemonės yra artimos gamtinėms sąlygoms. Todėl jų poveikis nėra toks agresyvus ir nekelia pavojaus žmogaus sveikatai: natūralios apsauginės medžiagos lengvai suyra, yra nesudėtingai pašalinamos nuo augalo paviršiaus.

Tą patį sunku pasakyti apie cheminius preparatus. Remiantis tyrimų duomenimis ir Pasaulio sveikatos organizacijos informacija, tik 1 proc. pesticidų atlieka savo tiesioginę funkciją, tai yra: naikina ligas ir kenkėjus. Likę 99 proc. patenka į aplinką: nusėda dirvoje, vandenyje arba yra sugeriami gyvų organizmų. Patekę į žmogaus organizmą, pesticidai kaupiasi ir neigiamai veikia nervų sistemą, plaučius, silpnina imunitetą, ardo hormoninę sistemą ir sukelia vėžinius susirgimus.

file74522444_img-7651

Atrasti produktą padėjo nelaimė

Augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams didina kalkės, medžio pelenai bei greta augantys insekticidiniai augalai, pavyzdžiui, serenčiai ir česnakai. Veiksminga alternatyva pesticidams – įvairių augalų nuovirai ir antpilai. Nuo bene didžiausią pavojų sodo ir kambario augalams keliančių amarų itin efektyviai saugo karčiojo kiečio nuoviras.

Ekologinio ūkio „Mėta” šeimininkai teigia, kad visiškai natūralios augalų apsaugos priemonės „Gamta saugo“ sudėtį padiktavo poreikis apsaugoti nuosavą sodą nuo amarų. „Ieškodami išsigelbėjimo nuo amarų savo šimto obelų sodui, populiarių cheminių preparatų nusprendėme atsisakyti, nes amarai jiems įgijo imunitetą. Būtent tuomet literatūroje atradome rekomendaciją išbandyti karčiojo kiečio nuovirą. Mūsų gamykla yra pajėgi gaminti ekstraktus iš įvairių augalų, todėl, pagaminę karčiojo kiečio ekstraktą, išbandėme jį savo sode. Poveikis pranoko lūkesčius ir ilgainiui Lietuvos sodininkams bei kambarinių augalų mylėtojams pasiūlėme visiškai natūralią augalų pasaugos priemonę“.

Priemonė augalų apsaugai „Gamta saugo” yra pagaminta iš karčiojo kiečio, žaliojo muilo ir gvazdikėlių aliejaus. Kartusis kietis veiksmingai apsaugo nuo augalų sultimis besimaitinančių kenkėjų. Žaliasis muilas padengia augalo paviršių apsaugine plėvele, naikina pelėsinius grybus, saugo nuo miltligės. Gvazdikėliai itin efektyviai atbaido vabzdžius. Tai yra augalinės kilmės profilaktinė priemonė, kurios sudėtyje nėra jokių cheminių medžiagų, sintetinių dažiklių ir kvapiklių. „Gamta saugo“ priemonę rekomenduojama naudoti kambarinių ir lauko augalų profilaktikai: preparatas tiesiogiai nenaikina kenkėjų, bet saugo augalą – preparatu nupurkštas augalas tampa neskanus kenkėjams ir skleidžia kenkėjus atbaidantį kvapą.

„Mėtos“ ūkyje auginami ir gaminami ekologiški „Mėtinio gyvenimo“ linijos maisto, pirties, spa, buities produktai. Natūralią augalų apsaugos priemonę „Gamta saugo” galite įsigyti „Senukuose“, „Maxima“ lauko prekybos skyriuose, parduotuvių tinkle „Žalioji stotelė“ bei internetinėje parduotuvėje ekologiskiproduktai.lt .

Skaitykite daugiau: http://www.manonamai.lt/mano-sodas-ir-kiemas/sodas/saugome-augalus-nuo-kenkeju-veiksmingos-naturalios-priemones.d?id=74522256