Kūno kultas, greito poveikio dietos, veganizmas ir viešumoje lyg iš sakyklos aidintys sveikatos patarimai. Atrodo, sveika gyvensena jau seniai įsitvirtino kaip pagrindinė šiuolaikinio žmogaus religija. Ši religija, tiesa, neatspari fanatizmui ir komercinėms vartojimo madoms, kurios magiškus žodžius ir etiketes paverčia svarbesniais už turinį. Tačiau yra žmonių, tikinčių, kad galima gyventi kitaip. Ir rodančių pavyzdį.

Jei važiuotumėte pro Vilniaus rajono Vaidotų kaimą, pro akis nepraslystų iš tolo šviečiančios, Lietuvos trispalvės spalvomis išdažytos gamyklos „Mėta“ sienos. Už jų verda tai, ką sveikojo ūkio įkūrėjai ir darbuotojai su pasididžiavimu praminė mėtiniu gyvenimu. Iš ko šis gyvenimas susideda, ką jis reiškia ir kaip sveikai gyventi reklamos triukšme pasimetusiam žmogui, atvirai kalbamės su „Mėtos“ ūkio įkūrėjais Mindaugu ir Gražina Vyskupaičiais.

meta-72255600

Kas Jums yra Mėtinis gyvenimas?

Mindaugas: Du žodžiai, kuriuose telpa mūsų šeimos, mūsų verslo, turbūt ir gyvenimo istorija. Kartu tai Mėtos bendruomenės požiūris į pasaulį, į sveiką gyvenseną ir į pamatines vertybes – natūralumą, sąžinę ir saiką. Be jų tavo ir mano gyvenimas nebūtų sveikas, nebūtų mėtinis (juokiasi).

Gražina: Papildysiu Mindaugą. Esame vieni iš ekologinių ūkių pradininkų Lietuvoje. Nuo įsikūrimo davėme sau žodį gaminti tik tai ir tik taip, kad savo produktus norėtume vartoti patys, dalintis su savo vaikais ir anūkais: be skonio stipriklių, konservantų, dažiklių, perteklinio cukraus, importuotų pigesnių žaliavų, pakaitalų ir kitų triukų. Viską išauginame Lietuvoje, „Mėtos“ darže, viską gaminame patys. Modernaus verslo logika sako, kad taip dabar daryti neapsimoka – visi ieško būtų sutaupyti, pagudrauti. Tačiau „Mėtoje“ apsisprendėme išlikti senamadiški ir laikytis senų nuostatų. Šį pasirinkimą ir pavadinome mėtiniu gyvenimu: su saiku ir pagal sąžinę. Ilguoju laikotarpiu tai atsiperka. Koks Jūsų požiūris į sveiką gyvenseną? Gražina: Sveikata neprasideda nuo maisto. Ji prasideda nuo žmonių santykių, nuo fizinio aktyvumo ir nuo minčių, kurios sukasi mūsų galvose. Šių dienų žmogus savo gyvenime turėtų „perjungti pavarą“ iš penktos bent jau į trečią. Sustoti. Išmokti atsipalaiduoti ir nusiraminti. Kad nereikėtų nuo trisdešimties skųstis sveikatos problemomis ir ieškoti stebuklingų gydymo receptų. O kalbant apie maistą, jis, žinoma, turi būti skanus ir sveikas. Maistas negydo, tačiau būkime tikri, kad blogas maistas, blogi jo vartojimo įgūdžiai ir saiko neturėjimas gali susargdinti.

Koks Jūsų požiūris į sveiką gyvenseną?

Gražina: Sveikata neprasideda nuo maisto. Ji prasideda nuo žmonių santykių, nuo fizinio aktyvumo ir nuo minčių, kurios sukasi mūsų galvose. Šių dienų žmogus savo gyvenime turėtų „perjungti pavarą“ iš penktos bent jau į trečią. Sustoti. Išmokti atsipalaiduoti ir nusiraminti. Kad nereikėtų nuo trisdešimties skųstis sveikatos problemomis ir ieškoti stebuklingų gydymo receptų. O kalbant apie maistą, jis, žinoma, turi būti skanus ir sveikas. Maistas negydo, tačiau būkime tikri, kad blogas maistas, blogi jo vartojimo įgūdžiai ir saiko neturėjimas gali susargdinti.

5bb9557d295e3b0443-72255668

Kaip atsirinkti tinkamus sveikos mitybos produktus ir pradėti gyventi sveikai?

Mindaugas: Pasakyti, kaip žmogus turi maitintis, nėra lengva. Visi esame unikalūs ir turime maitintis taip, kaip jaučiamės. Svarbiausia – nepasiduoti psichologiniam spaudimui iš aplinkos ir nepradėti vartoti tų produktų, kurie tavo organizmui svetimi ir visiškai netinka. Dažna situacija, kuomet žmonės, vartodami vieną ar kitą racioną, bando tai primesti savo draugams, kaimynams ir aplinkiniams. Geri patarimai – nieko blogo. Bet jei aklai pasiduodi spaudimui, pradedi gyventi svetimą gyvenimą ir anksčiau ar vėliau patirsi ligos simptomus.

Ar rinkdamasis ekologinius produktus, žmogus tampa sveikesnis?

Mindaugas: Jau daugelį metų mūsų arbatos, sultys, konservai, įvairūs ekstraktai, eteriniai aliejai ir kosmetika sertifikuojami ekologiškais. Sertifikavimo reikalavimai ir sąlygos mums jau įaugę į kraują. Nepaisant to, niekam nerekomenduojame pasikliauti vien popierine ekologija. Taip, ekologinės gamybos taisyklės neleidžia naudoti herbicidų, pesticidų, genetiškai modifikuotų organizmų, daugybės papildų ir kt. nesveikų dalykų, todėl produkto sudėtis yra mažiau perkrauta teršalais. Tačiau yra gausybė pavyzdžių, kada ekologiškais yra sertifikuojami ir produktai, kurie tiek fiziologiškai, tiek dvasiškai griauna žmogaus organizmą. Kaip kitaip apibūdinti šiuo metu reklamuojamą „ekologišką degtinę“? Tie patys bulvių traškučiai: jie bus sertifikuojami kaip ekologiški, jei jų gamybai bus panaudotos ekologiškos bulvės, ekologiškas aliejus, gamybos aplinka atitiks visus reikalavimus. Tačiau valgydami tokius traškučius, vis tiek gausime gerokai per didelį susioksidavusių ir susipolimerizavusių sočiųjų polirūgščių kiekį. Apskritai reikia įsidėmėti, jog nesertifikuotas, bet „švariai“ pagamintas produktas gali būti daug naudingesnis už sertifikuotą. Juk perkame ne popierinį dokumentą, o produktą, kurį ruošiamės vartoti.

meta-72255580

Kada ir kaip atsirado „Mėtos“ ūkis ir gamykla? Kaip įvaldėte sveikų produktų gamybos paslaptis?

Gražina: „Mėta“ gimė 1989 m. vasario 8 d. Mažas sutapimas – lygiai dešimt metų prieš tai, tą pačią vasario 8 d., įvyko mudviejų vestuvės. Tuo metu Mindaugas dirbo Pagirių Šiltnamių kombinate cecho viršininku. Kadangi vyko „Perestroika“, Mindaugui buvo duota užduotis išsiaiškinti, kaip kitose Sovietų Sąjungos respublikose panaudojami prieskoniniai augalai. Mindaugo vadovaujamas cechas augino ištisus laukus prieskoninių augalų. Tuo metu buvo planinis ūkis ir pagal planus užaugindavo gerokai per daug – ištisos tonos tokių nugeibusių daržovių keliaudavo į sąvartyną. Mano vyrui, šimtmečius ūkininkaujančios šeimos palikuoniui, dėl to labai skaudėjo širdį ir jis ieškojo galimybių jas perdirbti. Tuo tikslu jis išmaišė Moldovos ir Ukrainos ūkius, kol atsitiktinai susipažino su Simferopolio Eterinių Aliejų Mokslinio Tyrimo Instituto inžinieriumi-technologu Jurijum Borisovičiumi Januciku. Susitiko giminingos sielos: vyrai net nepajautė, kaip besišnekučiuojant sutemo. Iš to pokalbio gimė didelis noras atidaryti eterinių aliejų padalinį. Tuo metu idėja pasirodė utopiška, bet buvome jauni ir turėjome polėkį: trumpai pasitarę, su Mindaugu nusprendėme pradėti savo verslą. Į jį investavome visas savo 5000 rublių santaupas, pasigaminome savadarbius įrenginius, iš kombinato išsinuomojome 20ha dirbamos žemės, ją apsodinome mėtų daigais, ir 1989 metų rudenį buvo pagamintas pirmas mėtų eterinis aliejus. Sunku aprašyti mūsų pirmus žingsnius, kai eini nepramintais takais, kai esi vienas iš pirmųjų kooperatyvų Lietuvoje, o verslo klausimais net nėra su kuo pasitarti.

meta-72255720

Taip ir judėjome klaidų ir atradimų vingiuotais keliais, su visa Lietuva išgyvendami visus atkurtos Lietuvos valstybės augimo sunkumus. Tiesiog šeimoje palaikėme vienas kitą sunkiais momentais, užteko užsispyrimo ir valios gyventi taip, kaip mus išmokė tėvai. Nors buvo be galo sunku, nepasidavėme. 1990 metais iš Investicijų banko paėmėme 5 milijonų rublių paskolą, už kurią pasigaminome naują eterinių aliejų ir ekstraktų gamybos įrangą. Paskolą iki paskutinės kapeikos grąžinome, nors kartais namuose buvo tuščias šaldytuvas, o atostogos – „Mėtos“ laukuose, bet darbuotojams atlyginimus išmokėdavome laiku.

meta-72255684

Aš žaviuosi ir neatsistebiu savo vyro kūrybiškumu ir energija: visos pirties prekės, kurios šiandien pamėgtos jau ne tik Lietuvoje, yra sukurtos jo paties. Kartu su Kauno Technologijų Universitetu dalyvavome ES moksliniuose projektuose. Per tuos 23 metus sukūrėme ir išleidome į rinką per 120 natūralios kosmetikos gaminių. Net 104 iš jų pamėgti ir perkami vartotojų. Kiti liko užmiršti dėl žaliavų trūkumo. Maisto gamybos cechas yra mūsų sūnaus Vytauto ir marčios Kristinos stichija. Visi maisto produktai – tai jų idėjų realizavimas. Šis cechas buvo įkurtas 2010 metais po katilinės pastato rekonstrukcijos. Atlaisvintuose plotuose buvo įrengti daržovių šaldytuvai, konservų, sulčių ir giros gamybos cechai, kepykla, malūnas. Taigi, mėtinis gyvenimas šiandien verda kaip niekad aktyviai ir prasmingai.